Bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai periodiškai organizuoja susitikimus su rajono gyventojais, kad atsakytų į jiems rūpimus klausimus apie Kartenoje, Darbėnuose bei Kūlupėnuose įgyvendinamą vandentvarkos projektą. Tačiau aiškaus atsakymo, kas laukia gyventojų, patekusių į europinių projektų užribį, nežino nė jie.
Kaip projektas žingsniuoja pro šalį, jau šį rudenį pamatys karteniškis Zenonas Jurgila. Jam nepasisekė – „Kretingos vandenų“ specialistai paaiškino, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai Minijos gatve bus tiesiami tik iki namo nr. 37, o jo sodyba pažymėta nr. 45.
Z. Jurgila – ne vienintelis karteniškis, kuris netrukus matys, kaip rangovai rausia jo gatvę ir kaip joje guldomi vamzdžiai, tačiau apie kokybišką vandenį ir nuotėkų surinkimą galės tik pasvajoti.
Z.Jurgilai, kaip ir buvo iki šiol, teks gerti savo šulinio vandenį ir tikėtis, kad karštomis vasaros dienomis jis neišseks. Daržams laistyti Z.Jurgila pasirūpino vandens atsivesti iš esamo vandentiekio prie kaimyno, tačiau atšaką tęsti iki pat sodybos yra sudėtinga dėl kieme esančių statinių.
Kad šulinio vanduo būtų švaresnis, Z.Jurgila įsirengė vandens filtrą, tačiau jis įsitikinęs, kad vandentiekio tiekiamas vanduo būtų kokybiškesnis.
„Vis dėlto aktualiausia problema yra dėl nuotėkų tinklų – kaip toliau turės gyventi žmonės, kurių tie tinklai nepasieks?“- problemą iškėlė Z.Jurgila.
Gyventojų nuomonės nereikia
Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius bei projektų vadovė Veronika Alšauskaitė paaiškino, kad projektas, per kurį nauji vandentiekio ir nuotėkų tinklai bus nutiesti Kartenoje, Kūlupėnuose, Darbėnuose ir Padvariuose, pradėtas rengti dar prieš penkerius metus. Projektą parengė bendrovė iš Vilniaus „Gairija“, kuri tąkart ir laimėjo rajono Savivaldybės surengtą konkursą.
Dabar jau niekas negali pasakyti, ar kas nors prieš projektuojant teiravosi gyventojų nuomonės, išklausė jų pasiūlymų – per tą laiką pasikeitė ir Savivaldybės, ir „Kretingos vandenų“ vadovai.
Gyventojai gi nepamena, kad juos tąkart kas nors būtų kvietęs diskusijon dėl vandentvarkos projekto, tačiau ir dabar jiems pareikšti savo nuomonę yra jau ne laikas. Nors būtent gyventojų, kaip potencialių vartotojų, noras arba nenoras jungtis prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų labiausiai ir nulemtų projekto įgyvendinimo sėkmę.
„Mes gavome jau parengtą projektą, kurį mums liko tik įgyvendinti. O daryti pakeitimus yra sudėtinga – riboja finansinės galimybės, be to, kiekvienas pakeitimas turi būti ekspertuojamas – taip patvirtinama, kad siūlomas pakeitimas yra tikrai reikalingas, kiekvienai projekto korekcijai reikalinga papildoma dokumentacija. Todėl didelių pakeitimų daryti negalime“,- paaiškino G.Valinevičius.
Pateiks pasiūlymus
G.Valinevičius ir V.Alšauskaitė pripažįsta, kad projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone (Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose)“ pasieks ne visus gyvenviečių žmones.
„Tai lemia keli veiksniai: projektai rengiami pagal tam tikrą metodiką ir, pavyzdžiui, jei tinklai tiesiami viena didesne gatve, tai prie jų numatoma galimybė prisijungti ir šalia esančios mažesnės gatvelės gyventojams. Be to, tinklai netiesiami ten, kur yra mažas gyventojų skaičius ar dėl vietovės reljefo ypatybių – tai pareikalautų didelių investicijų, kurios neatsipirktų dėl mažo vartotojų skaičiaus,“- kalbėjo G.Valinevičius.
G.Valinevičius negalėjo tiksliai pasakyti, kas ateityje laukia tų, kuriuos dabartinis vandentvarkos projektas aplenks. „Su seniūnijomis analizuojame šią situaciją ir ateityje pateiksime pasiūlymus. Galbūt tiems žmonėms, prie kurių sodybų tinklai nevedami dėl reljefinių ypatybių, ateityje bus siūloma patiems įsirengti individualias siurblines – tai techniškai būtų paprasčiau ir pigiau įgyvendinamas sprendimas. Telšiuose yra net visas kvartalas, kur kiekvienas namas turi individualią siurblinę. Viena individuali siurblinė vidutiniškai kainuoja apie 3-5 tūkst. Lt“,- pasakojo G.Valinevičius, kuris taip pat neatmeta galimybės dėl šių problemų ateityje vėl prašyti finansavimo iš europinių fondų.
Kaina kiekvienam skirtinga
Pareiškus apie gyventojų nepasitenkinimą, esą jie per mažai žino apie vykdomus projektus, bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius G.Valinevičius bei projektų vadovė V. Alšauskaitė tikino, jog informacija apie vandentvarkos projektus yra nuolat skelbiama spaudoje, gyventojams dalinami informaciniai lankstinukai, specialiai jiems reguliariai kas dvi savaites rengiami susitikimai seniūnijose. Pavyzdžiui, artimiausi bendrovės „Kretingos vandenys“ susirinkimai su gyventojais įvyks: birželio 4 dieną 13 val. – Kartenos seniūnijoje; birželio 5 dieną 9 val.– Darbėnų seniūnijoje; birželio 11 dieną 8.15 val. – Kūlupėnų seniūnijoje.
Užsiimdami švietėjiška misija, „Kretingos vandenų“ darbuotojai tikisi taip pritraukti naujų vartotojų. Projekte numatyta, kad Kartenoje nutiesus 10,508 km ilgio nuotekų ir 4,180 km ilgio vandentiekio trasas, turėtų būti prijungta 337 gyventojai prie nuotekų tinklų ir 199 – prie vandentiekio tinklų. Šiuo metu Kartenoje jau esamu vandentiekiu naudojasi 358 gyventojai, o nuotėkyne – 108.
„Iš anksto pasakyti, kiek gyventojams kainuos prisijungti prie tinklų, yra neįmanoma: ji priklauso nuo atstumo tarp trasos ir namo bei vietovės. Vieno metro kaina gali būti nuo 60 Lt iki 120 Lt – brangiausiai prijungimo darbai kainuoja, kai tenka ardyti kelią, šaligatvį, yra dujotiekio, elektros ryšių kabeliai, reikia daryti posūkius, įrengti šulinius ir pan. Juk po darbų turime atkurti tokią aplinką, kokia ji buvo iki tol“,- sakė V.Alšauskaitė, paaiškinusi, kad prijungimo darbams taikomos didelės nuolaidos.
Tačiau pašnekovai prisipažįsta: įstatymo, kuris priverstų žmones jungtis prie naujojo vandentiekio, nėra: jei žmogus pageidaus vartoti tik savo šulinio vandenį, tą jis ir galės daryti. Tačiau visai kita kalba dėl nuotėkų tinklų. „Galima sakyti, kad 95 proc. gyventojų, kurių sodybose yra nuotekų išgrėbimo duobės, jas tvarko ne pagal įstatymus – leidžia nuotėkas į gruntinius vandenis, upes ir pan. Tuo įsitikiname, kai mūsų darbuotojai drauge su aplinkosaugininkais, seniūnijų darbuotojais dalyvauja reiduose, per kuriuos gyventojų prašome parodyti, kuri jie deda nuotėkas. Iš tiesų nuotėkas tvarkytis pagal įstatymus pačiam kainuoja daug brangiau negu jungtis į centralizuotą nuotėkų tinklą“,- teigė G.Valinevičius.
Projektai didina kainą
Vandentvarkos projektai, kurie Kretingos miesto ir rajono gyventojams atnešė civilizacijos patogumus, prieš tuos pačius gyventojus atsisuko ir antru lazdos galu. Pareiga išlaikyti naujuosius inžinerinius įrenginius, kuriems, beje, reikalingos ir 2-3 kartus didesnės elektros energijos sąnaudos, didina bendrovės „Kretingos vandenys“ išlaidas. Atsižvelgusi į tai bei į nuostolingą bendrovės „Kretingos vandenys“ finansinę situaciją, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu pasiūlė padidinti bendrovės „Kretingos vandenys“ naujų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainius: bendra kaina vartotojui būtų 7,73 Lt už kub. m (be PVM), t.y. 3 proc. didesnė už 2008 metais nustatytą ir iki šiol taikytą kainą – 7,51 Lt už kub. m. Tačiau balandį įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai vienbalsiai nusprendė nedidinti geriamojo vandens ir nuotėkų kainų bent iki šių metų pabaigos.
Regi padarytų klaidų
„Jei jungtis prie nuotėkų tinklų gyventojus vers baudos už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus, tai jungtis prie vandentiekio turėtų būti patrauklu – kaip sumažinti vandens kainą ir būti tikru rinkos žaidėju, turi mąstyti įmonės vadovai, – įsitikinusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. – Tenka pripažinti, padarėme klaidų griebdamiesi europinių projektų ir reikia pasistengti jų išvengti ateityje. Turėdamas tokį įstatinį kapitalą kaip „Kretingos vandenys“, privatus verslas niekuomet nebūtų ryžęsis tokioms didelėms investicijoms. Dabar „Kretingos vandenys“ gali tik leisti funkcionuoti naujiesiems tinklams, skatinti prie jų jungtis naujus vartotojus – vargu, ar bendrovė pajėgtų imtis naujų projektų tęsiant vandentvarkos projektų plėtrą. Nemalonu sakyti, bet finansinių galimybių padėti už vandentvarkos projekto ribų likusiems gyventojams neturi ir Savivaldybė. Jau dabar prie dviejų įgyvendintų ir dar dviejų įgyvendinamų vandentvarkos projektų rajono Savivaldybė yra prisidėjusi 4 mln. 119 tūkst. Lt.“.
Šiuo metu įgyvendinamo projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone (Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose)“, kuris bus baigtas 2013 metų pavasarį, vertė – 18 mln. 971 tūkst. 902 Lt.
Kretingos.info
