Per pastaruosius du dešimtmečius nuo demografinės krizės stipriai kentėjęs Kaunas stojasi ant kojų. 2018 metais pirmą kartą buvo užfiksuotas gyventojų skaičiaus augimas. Ekspertų vertinimu, gerėjanti demografinė padėtis yra pokyčių Kaune pasekmė.
Kaunas įskaičiuojant priemiesčius 2016 metais prarado 3598, o 2017 metais – 2757 gyventojus. Tuo tarpu per 2018-uosius pirmą kartą per pastaruosius 23 metus demografinis pokytis buvo teigiamas – gyventojų skaičius padidėjo 878-iais.
„Yra daug rodiklių, kurie parodo, kaip sekasi miestui. Bet pats svarbiausias ir daugiausiai pasakantis yra gyventojų skaičius. Kaunas daug metų buvo nepelnytai apleistas ir prarado labai daug žmonių. Bet tie laikai baigėsi. Šiandien Kaunas yra sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, lyderiaujantis šalyje pagal investicijas ir naujas darbo vietas. Visa tai susiveda į Kauno žmonių tikėjimą savo miestu ir jo ateitimi“, – akcentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kas lėmė pokyčius?
„Panašu, jog sustabdytas ilgalaikis ir chroniškas Kauno gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai kad Kauno gyventojų padaugėjo, parodo, kad pozityviausi „demografinės sveikatos“ ženklai pirmiausiai fiksuojami Lietuvos didmiesčiuose“, – pabrėžė sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Apolonijus Žilys.
„Auganti ekonominė gerovė Kaune gali privilioti daugiau migrantų į Kauną ar net pervilioti dalį jų iš užsienio, tad Kaunas gali ženkliai prisidėti prie emigracijos Lietuvoje mažėjimo. Be to, Kauno sėkmės istorija gali paskatinti ir kitus miestus patikėti, kad „ne tik Vilniuje galima gyventi“. Jei Lietuva sugebėtų turėti 4-6 stiprius ir augančius regioninius centrus, ekonomikos augimas būtų gerokai spartesnis bei tolygesnis. Šiuo metu, deja, tik Vilniaus ir Kauno regionai auga greičiau nei Europos sąjungos vidurkis“, – sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak žinomo ekonomisto, augantis darbuotojų skaičius yra bendro ekonomikos augimo atspindys, rodantis, kad Kaune veikiančios, į Kauną investuojančios ar Kaune besikuriančios naujos įmonės vykdo plėtrą ir samdo naujus darbuotojus. Pakankamai spartus augimas taip pat rodo, kad Kaunas sugeba pritraukti darbuotojų iš kitų Lietuvos regionų ir užsienio šalių, o šie, atitinkamai, renkasi Kauną, kaip miestą, kuriame mato galimybę išnaudoti savo potencialą ir įgyvendinti savo svajones.
Investicijos lėmė atlyginimų augimą
Lyginant su 2011 metais vidutinis darbo užmokestis (bruto) Kaune išaugo 362 Eur. 2011 metais vidutinis atlygis siekė 592 eurus, tuo tarpu pernai Kaune dirbantis žmogus vidutiniškai uždirbdavo 954 Eur.
Per pastaruosius dvejus metus apie naujas investicijas Kauno regione paskelbė visa eilė Lietuvos ir užsienio kompanijų. Praėjusių metų vasarą naujos gamyklos statybas pradėjo bendrovė „Contitental“, čia iš viso investuosianti 95 mln. Eur. Praėjusį rugsėjį apšvietimo ir elektronikos kompanija „Hella“ atidarė gamyklą. Šios kompanijos padalinyje Kaune jau dirba apie 70 žmonių, o per artimiausius trejus metus planuojama šį skaičių padidinti iki 250.
2017 metų lapkritį savo veiklą pradėjo kompanija „Hollister“, per 3-5 metus ketinanti įdarbinti 300 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pradinės „Hollister“ investicijos į gamyklą – 50 mln.Eur. Šįmet Kauno pašonėje pradės veikti nauja bendrovės „Freda“ baldų gamykla. 32 tūkst. kv. m patalpose dirbs 240 darbuotojų.
Prieš keletą Kaune prasidėjo ir verslo centrų statybų bumas. Statistika daugiau nei iškalbinga: per 2011-2014 metus Kaune išdygo 2 nauji ofisai, o per pastaruosius 4 metus – 27 nauji verslo centrai.
Ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2019-2020 metais nuosaikiai lėtės, tačiau tebebus spartesnis nei Europos sąjungos vidurkis. Kaunas, savo ruožtu, tęs savo ekonominį renesansą ir išliks vienas iš sparčiausiai augančių Europos miestų.
Arnoldas Bukelis
Ryšių su visuomene specialistas
Kauno miesto savivaldybės administracija
